- tulios
- tùlios sm. pl. (2) Srj, Kp, Km, Ob, (4) Ds nj. tiulinis galvos papuošalas, nuometas: Anksčiau jaunosios tùlios būdavo iki pat žemės Užp. Kai numirė, tuliàs uždėjom Tršk. Atjos bernelis nedėlios ryte, atneš vainiką iš virkščių pintą ir tą čiupkelį baltų tulelių LMD. Mama padovanojo tulias, o aš pati nusipirkau šilkinius baltinius – naujan gyveniman žengsiu naujuos apdaruos S.Zob.
Dictionary of the Lithuanian Language.